Author: Lia Howi
Til mit bryllup lagde min bedstefar en gammel bankbog i mine hænder. Min far så det straks, smilede hånligt og lod den falde ned i isspanden. — Det
Per mano vestuves senelis įspaudė man į rankas seną taupymo knygelę. Tėvas tai iškart pastebėjo, pašaipiai nusišypsojo ir numetė ją į kibirėlį su ledu. — Čia ne dovana,
Na mojej svadbe mi starý otec vložil do rúk starú vkladnú knižku. Otec si to okamžite všimol, pohŕdavo sa pousmial a hodil ju do vedra s ľadom. —
Häissäni isoisä työnsi käteeni vanhan säästöpankkikirjan. Isä huomasi sen heti, hymyili halveksivasti ja pudotti sen jääastiaan. — Tuo on roskaa, ei mikään lahja, hän sanoi mikrofoniin. En vastannut.
La nunta mea, bunicul mi-a pus în palmă un vechi libret de economii. Tata l-a văzut imediat, a zâmbit disprețuitor și l-a aruncat în găleata cu gheață. —
На сватбата ми дядо ми пъхна в ръцете стар спестовен влог. Баща ми го забеляза веднага, усмихна се презрително и го хвърли в кофата с лед. — Това
На моєму весіллі дідусь вклав мені в руки стару ощадну книжку. Батько побачив це, усміхнувся так, ніби йому щойно дали привід для вистави, і кинув її у відерце
Efter et par dates inviterede en 45-årig kvinde mig hjem til sig. Under middagen fortrød jeg, at jeg overhovedet var kommet ind i hendes lejlighed. Jeg var ikke
Po kelių pasimatymų 45 metų moteris pakvietė mane pas save. Per vakarienę pasigailėjau, kad apskritai atsidūriau jos bute. Tokiam dalykui nebuvau pasiruošęs. Važiavau pas Jūratę su vyno buteliu
Po niekoľkých stretnutiach ma 45-ročná žena pozvala k sebe domov. Počas večere som oľutoval, že som vôbec vošiel do jej bytu. Na toto som nebol pripravený. Išiel som